Kada knygos padeda

Elgiantis kaip visada, tikėtina, kad rezultatas irgi bus toks kaip visada. 

Perskaitėte įžymaus žmogaus knygą apie tai, kaip pasiekti gyvenimo aukštumų, o Jūsų gyvenimas vis toks pat? Maža to, kiti dar pasišaipo, kad skaitinėjate visokias "teorijas", kurios, jų manymu, realiame gyvenime neveikia? Suprantu, kaip lengva tokioje situacijoje numoti ranka į knygose sudėtą patirtį ir patarimus...

O dabar pagalvokite apie tai, kad kažkas sugebėjo pasinaudoti ta išmintimi, įvaldė principus. Kaip? Naujos žinios (taip pat ir profesinės) tėra tik pirmas žingsnis. Mūsų protui per sunki užduotis suvokti taip, kaip tai norėta mums perduoti, nes kitų patirtį bei išmintį galime giliau suprasti tik tada, kai pradedame ją taikyti. Tad... dar turi atsirasti taikymo patirtis, įprotis naudotis, o dažnai - ir kitas požiūris. Metodas paprastas - turime keistis, kad pradėtų veikti tai, ką perskaitėme knygose ar sužinojome iš kitų žmonių.

Baiminatės keistis? Ar norėtumėt patirti palengva vykstantį, atradimų ir įdomios patirties kupiną, džiaugsmą teikiantį procesą? Tikriausiai teko girdėti frazę "Mokytis visą gyvenimą"? Kadangi žodis "mokytis" daugeliui turi gan siaurą žinių įgijimo reikšmę, jį keisčiau kitu žodžiu - "Tobulėti visą gyvenimą". O šiuolaikiniame gyvenime tai reiškia ir nuolatinį prisitaikymą prie pokyčių, naujovių. 

Ar yra tam žmogaus amžiaus riba? Štai ką sako aktyvus (per 90 metų amžiaus!) publicistas Juozas Kojelis: "Jaunystė nėra žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tai dvasios būklė. Ji yra dvasios galia, vaizduotės kiekis, emocijų stiprumas, sugebėjimas baimę įveikti drąsa, gebėjimas patogumus pakeisti nuotykiu. Metus kitus išgyvenęs niekas nesensta. Žmogus sensta, kai netenka idealų. Metai raukšlėja veidą, entuziazmo praradimas - sielą. Tu esi tiek jaunas, kiek pasitiki savimi ir tiek senas, kiek bijai; tiek jaunas, kiek turi vilties ir tiek senas, kiek esi nusivylęs. Kol tavo širdis jaučia Kūrėjo, pasaulio bei žmonių grožį, linksmumą, drąsą, didybę ir galią, tol tu esi jaunas. Tik kai nuleidi rankas ir tavo širdis apsidengia pesimizmo šerkšnu ir cinizmo ledu, tada tu tikrai esi senas, ir te Dievas pasigaili tavo sielos."

Todėl esame klube, kad padėtume vieni kitiems tobulėti, išmoktume taikyti žinias ir įvaldyti daug pasiekusių žmonių sukauptą patirtį bei sėkmės principus. Palaikome vieni kitus ir padedame keistis, nes sunku pačiam pastebėti savo klaidas, pagauti save už rankos elgiantis kaip visada.

Arvydas Urbonavičius