"Nežinomybė kelia baimę ir nerimą - ar aš teisingai pasirinkau? Visi tik aiškina - tu nebijok, daryk... O jeigu nepavyks? Veltui vargsiu ir dar apsijuoksiu..."
Mūsų protas, jei negali iškart gauti garantijos, pasuoja. Tuo tarpu projektus įvykdome, užkopiame į gyvenimo pasiekimų viršūnes tik kai veikiame, žingsnis po žingsnio judame pirmyn. Darydami klaidas ir iš jų pasimokydami. Tobulėdami, atrasdami. Protas pernelyg dažnai negali numatyti, kas įvyks. O intuicija? Nuojauta? Gal ir Jums ji kartais pašnibžda "Viskas bus gerai"?
Kelionė per gyvenimą primena vaikščiojimą nepažįstamo miesto gatvėmis - už kiekvieno kampo laukia kažkas nauja. Sužinosime ir pažinsime tai tik tada, kai judėsime ir betarpiškai pateksime ten. Įdomus dalykas - ir gyvenime, ir vaikštant miesto gatvėmis - atėjus į naują vietą, atsiveria nauji horizontai, naujos galimybės. Ar išsiruošę į (gyvenimo) kelionę galime iš anksto viską numatyti, ką sutiksime, ką atrasime, ko išmoksime ir kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?
Tuo tarpu proto planas yra paprastas - iš taško A patekti į tašką B. Galime tai pavadinti tikslo išsikėlimu. Protui patinka viską numatyti ir, kai jis žino, kaip tai bus padaryta, judame iš taško A į tašką B. Tačiau, jei šiame kelyje yra nežinomųjų, jis pateikia logišką išvadą - "Nepavyks", "Tikriausiai nepavyks" ir panašiai.
Kai protas iškelia tikslus gyvenime, jis linkęs paisyti kitų nuomonės, madų ir ko tik nori. Kitaip tariant, jis tarsi šuo, lakstantis po žoles, brūzgynus ir prisirenkantis erkių - svetimų tikslų. Pavyzdžiui, "Kad gautum gerą darbą, būtina pabaigti aukštąjį mokslą". Arba "Kietas esu tada, kai turiu BMW", "Žvaigždės yra tie, kuriuos rodo per TV" ir taip toliau.
Taigi, protas išsikėlė ...svetimą tikslą. Kas toliau? Širdis norėtų kažko kita, o ne tuščiai zubrinti aukštąją matematiką? Kurti interjerą užuot dirbus pardavimų vadybininku? Vadovauti žmonėms, užuot jiems komandavus? ...?
Kaip teisingai pasirinkti? Klausykite širdies. Leiskite jai vesti Jus ton pusėn, kur Jums patinka. Klajokite, ieškokite. Protas mąsto tiesiškai - artimiausiu keliu iš taško A į tašką B. Tuo tarpu kelias nuo taško A į tašką B būna vingiuotas. O ir keliai gali būti keli...
Jūsų širdis veda ten, kur reikia - ji žino, kas Jums geriausia. Tik atsigręžę atgal suprasite, kad viskas įvyko dėsningai - Jūsų gyvenime atsirado žmonės, kurie turėjo atsirasti, knygos, išmintis, įvykiai ir visa kita.
Galiausiai širdis nuveda į tašką C, kuris yra Jūsų, o ne svetimas tikslas B. Ar proto pajėgoms visa tai numatyti?
